gyškaklis

gyškãklis, -ė smob. (2) Š = gęškaklis. 1. kas liesu, ilgu kaklu: Tas tavo šuo tikras gyškãklis – liesas, net baisus ir pažiūrėt Plt. Iš kur tas toks gyškaklis? Vkš. Žiūrėk, kokia gyškãklė (keikiantis) ta avis – ėmė ir nutrūko! Trg. 2. prk. kas atkaklus: Toki Ona gyškãklė, jog negal parkalbėti Slnt.